PAVADINIMAS
Balzaminis kėnis
Abies balsamea
PAPLITIMAS
Paplitęs Šiaurės Amerikoje, didžiulėje tertorijoje spygluočių ir mišriųjų miškų zonoje, Kanadoje ir JAV nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Užauga iki 15 – 25 m aukščio.
Laja kūgiška. Liemuo lieknas, 0,5 – 0,8 m skermens.
Žievė pilka, lygi, su daugeliu sakų pūslelių.
Kankorėžiai ritiniški, 5 – 7 cm ilgio, 2 – 2,5 cm skersmens, jauni melsvai violetiniai, prinokę pilkai rudi.
Sėklos 5 – 6 mm ilgio rusvos, su 1,5 – 2 cm ilgio rausvu sparneliu.
Sporifikuoja ir spyglius skeidžia gegužės viduryje, kankorėžiai prinoksta rugsėjo mėnesį ir netrukus subyra.
Gyvena 150 – 200 metų.
Atsparus šalčiui, pakenčia unksmę, vidutiniškai reiklus dirvožemiui ir drėgmei. Jautrus užterštam orui.
Derėti pradeda 25 – 30 metų.
ĮDOMYBĖS
Kankorėžiai ritiniški, prinokę pilkai rudi – tai maisto žaliava briedžiams, Amerikos raudonosioms voverėms, kryžiasnapiams ir zylėms.
Spyglius ėda kai kurių drugių vikšrai.
Balzaminis kėnis yra populiariu Kalėdų medžiu, ypatingai JAV šiaurės rytuose.
Sakai naudojami Kanadietiškam balzamui (terpentino rūšis) gaminti ir tradiciškai naudojami kaip priemonė nuo peršalimo, klijai stiklui ir optinių instrumentų komponentams.
Mediena naudojama popieriaus gamybai.
Balzaminio kėnio aliejus yra JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) patvirtinta natūrali priemonė apsaugai nuo graužikų.