PAVADINIMAS
Juodauogis šeivamedis
Sambucus nigra L.
PAPLITIMAS
Paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, Kryme, Kaukaze ir Užkaukazėje.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
4 m aukščio rutuliškas ar skėtiškas krūmas arba medelis.
Šakų viršūnės išlinkusios.
Lapai neporomis priešiškai plunksniški, iki 20 – 30 cm ilgio, sudaryti iš 5 – 7 kiaušiniškų arba ovlalių, 4 – 12 cm ilgio, 2 – 6 cm pločio, trumpakočių lapelių. Jų viršus tamsiai žalias, apačia šviesiai žalia, pagysliais plaukuota. Lapelių viršūnėlės aštriai nusmailėjusios, kraštai stambokai pjūkliški, pamatas apskritas.
Žiedai balti, 5 – 8 mm skersmens, plačiuose, 10 – 20 cm skersmens skydiškuose žiedynuose. Žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį.
Kaulavaisiai rutuliški ar kiek pailgi, 5 – 8 mm skersmens, juodi arba su violetiniu atspalviu, žvilgantys, su 2 – 4 plokščiais balsvais kauliukais.
Kaulavaisiai prinoksta rugpjūtį. Mėgsta purius, nesunkius, derlingus, drėgnokus dirvožemius. Pakenčia unksmę.
ĮDOMYBĖS
Dekoratyvinis, ornitochorinis, vaistinis augalas.
Visas augalas išskyrus žiedus ir uogas nuodingas (silpnai nuodingos ir uogų sėklos, taip pat nesunokusios uogos).
Žiedai aromatingi, naudojami užpilams taip pat iš jų ruošiami preparatai peršalimo gydymui.
Uogos valgomos, nors nėra gardžios. Dažniausiai iš jų gaminama uogienė, želė, vaisių vynas, jų dedama į pyragus, tortus.
Specifinio kvapo lapai naudojami atbaidyti muses nuo gyvulių.
Darže tankiai ir giliai prismaigsčius šio augalo šakelių, šalinasi kai kurie kenkėjai, pvz., serbentinės kandys, kopūstiniai baltukai. Nemėgsta kvapo ir kurmiai bei graužikai.