PAVADINIMAS
Mandžiūrinis riešutmedis
Juglans mandshurica
PAPLITIMAS
Paplitęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Kinijoje, Korėjos pusiasalyje.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Iki 20 – 30 m aukščio medis.
Liemuo 0,6 – 0,7 m skersmens, jis paprastai trumpas, šakojasi keliomis storomis, aukštyn kylančiomis šakomis.
Žievė tamsiai pilka, suaižėjusi.
Lapai iki 100 cm ilgio, sudaryti iš 11 – 19 ovalių, trumpai nusmailėjusių, neaštriai ir nelygiai dantytų, iš abiejų pusių plaukuotų lapelių.
Kaulavaisiai pailgi, smailūs, jiems subrendus, egzokarpas pridžiūsta prie endokarpo. Endokarpas pailgas, 3 -4 cm ilgio, aštriai smailėjantis, giliai nešiurkščiai grublėtas, su 6 -8 briaunomis, tamsiai rudas, labai storu kevalu.
Žydi gegužės pabaigoje, vaisiai subręsta rugpjūčio – rugsėjo mėnesį.
Atsparūs šalčiui, bet labai nukenčia nuo pavasarinių šalnų.
Šviesomėgis. Dirvožemiui
vidutiniškai reiklus.
ĮDOMYBĖS
Gyvena 200 – 250 metų.
Derėti pradeda apie 6 – 8 metų amžiaus.
Gausiai dera kas 2 – 3 metai.
1000 vaisių sveria 7 – 9 kg.
Lietuvoje pradėtas auginti po atrojo pasaulinio karo ir iki šiol retokai auginamas parkuose.
Bandyta veisti miškuose, bet sodinukus nustelbė savaiminiai medžiai ir iki šiol miške riešutmedžių išliko nedaug.