PAVADINIMAS
Paprastosios alyvos
Syringa vulgaris L.
PAPLITIMAS
Paplitusios Rytų Europoje, Balkanuose, Kalnų šlaituose.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
5 – 6 m aukščio krūmas arba medelis.
Lapai plačiai kiaušiniški, 5 – 12 cm ilgio, 4 – 9 cm pločio, odiški, pliki, trumpai nusmailėję, lygiakraščiai, pamatas širdiškas, tiesus ar plačiai pleištiškas. Viršutinė lapų pusė ryškia žalia, žvilganti, apatinė šviesesnė.
Žiedai rausvai melsvi, po 100 ir daugiau susitelkę apie 10 – 15 cm ilgio šluotelėse, stipriai kvepiantys. Žydi antroje gegužės pusėje.
Dėžutės subręsta rugsėjį ir per žiemą laikosi ant šakelių.
Dirvožemiui nereikli.
Šviesomėgės, atsparios šalčiui, sausroms ir užterštam orui.
ĮDOMYBĖS
Lietuvoje nuo seno plačiai auginamos sodybose, miestuose, gyvenvietėse, parkuose.
Alyvos – pavasario, gamtos atgimimo simbolis.
Apie jas sukurta daug eilėraščių, dainų, baladžių, nutapyta nuostabiausių paveikslų…
Kvapnioje žiedų kekėje ieškome penkialapių ar šešialapių žiedelių, kurie, sakoma, neša laimę, tereikia šį žiedelį suvalgyti ar sudžiovinti.
Kvapnūs žiedynai skinami ir merkiami kaip gėlės.
Išvesta daug dekoratyvinių veislių.
Patariama nužydėjusius žiedynus karpyti tuoj po žydėjimo, dėl to kitamet medis žydės gausiau.
Liaudies medicina naudoja alyvų žiedus, lapus bei pumpurus. Nuoviras naudojamas peršalus, karščiavimui slopinti. Spiritinė žiedų ištrauka naudojama įtrynimui esant sąnarių uždegimui, radikulitui. Dėl kietos, dekoratyvios medienos iš alyvos kamieno daromos rankenos, sagos, kiti smulkūs dirbiniai.
Iš žiedų išgaunamas kvapnus aliejus naudojami parfumerijoje, muilų, kremų gamyboje.
Stebint alyvų žydėjimą vykdoma kai kurių augalų sėja.
Džiūdama alyvos mediena linkusi susisukti.
Alyvos laikomos pavasario ir meilės simboliu.
Alyvų žieduose kaupiasi daug nektaro, tačiau jis per giliai, kad jį pasiektų bitės. Savo ilgu straubliuku jį gali pasiekti kamanės bei drugiai.