PAVADINIMAS
Kaukazinė slyva
Prunus cerasifera
PAPLITIMAS
Paplitusi Kaukaze, Balkanuose, Pietvakarių Azijoje.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Dygliuotas, plačiai išsišakojęs, 4 – 8 m aukščio, trumpu liemeniu medelis ar krūmas.
Lapai ovalūs ar atvirkščiai kiaušiniški, 4 – 6 cm ilgio, 1 – 3 cm pločio, trumpai nusmailėjusia, bet šiek tiek pailga viršūne, pjūkliški, pliki, žali.
Žiedai balti, 1,5 – 2,5 cm skersmens, pavieniai, retai po 2.
Vaisiai pailgi ar rutuliški, apie 2 cm skersmens, geltoni.
Žydi pumpurams sprogstant, balandį – gegužę, vaisiai subręsta rugpjūtį – rugsėjį.
Atspari sausroms, užterštam miestų orui. Dirvožemiui nereikli.
ĮDOMYBĖS
Išsiskiria pavasarį savo žydėjimu.
Slyvos medis sunokina apie 20 – 30 kilogramų slyvų.
Pirmasis derlius renkamas jau trečiais penktais metais, didžiausi derliai sulaukiami 8 – 12 metais.
Slyva gali derėti apie 25 metus.
Šviežios slyvos – puikus vitamino B šaltinis.
Slyvas naudingos sergant virškinimo sistemos ligoms, esant vidurių užkietėjimui, sulėtėjus medžiagų apykaitai.
Taip pat slyvose esančios medžiagos naudingos širdies kraujagyslių ligų profilaktikai.
Slyvos visoms uogienėms suteikia malonaus rūgštumo.
Slyvų kompotai yra vieni iš labiausiai vertinamų. Kulinarijoje populiarios džiovintos slyvos.