ANHIDRITAS

Išsamų anhidrito savybių tyrimą 1804 m. atliko Abraomas Verneris (Abraham Werner). Vokiečių mokslininkas pasiūlė bevandenį gipsą vadinti anhidritu, kuris graikiškai reiškia „be vandens, dehidratuotas“. Įdomi šio akmens savybė yra ta, kad anhidritas lengvai (nors ir nelabai greitai) virsta gipsu, o paskui vėl gali tapti savimi. Šis virsmas vyksta dėl vandens absorbcijos – medžiagos tūris padidėja pusantro karto. Dėl vėlesnio skysčio praradimo gipsas vėl tampa anhidritu.

Mineralas dėl uolienų formavimosi ypatumų turi ir kitą pavadinimą – karstenitas. Kai gipso nuosėdos dehidratuojamos, susidaro požeminės tuštumos, vadinamos karstais arba urvais.

Anhidritas tai – bevandenis gipsas su nedidele dolomito ir molio mineralų priemaiša. Gipso formulė yra Ca(SO₄)2H₂O. Anhidrito formulė yra Ca(SO₄).

Anhidrito telkiniai yra visame pasaulyje: Ukrainoje (Artemovskas, Slavjanskas), Vokietijoje (Pietų Harcas, Hanoveris), Šveicarijoje (Simplon Pass), Austrijoje, Anglijoje, Meksikoje (Čihuahua valstija), Peru, Rusijoje (Uralas, Taimyro pusiasalis, Permė, Orenburgo sritis). Ir Lietuvoje – Pagirių telkinys Kauno rajone. Reti blyškiai rausvos ir violetinės-raudonos spalvos akmenys randami Irano salose Hormuz ir Qeshm. Violetinės spalvos „brangakmeniai“ išgaunami iš Kanados Ontarijo ežero. Tokie akmenys yra lengvai apdorojami ir virsta juvelyrinias akmenimis, sveriančiais daugiau nei 7 karatus. Mėlyni grynuoliai iš Peru nusipelno ypatingo dėmesio. Dėl dangiško atspalvio šie akmenys buvo pavadinti „angelitais“.

Paprastai anhidritas yra pilkas arba pilkšvas su mėlynos, rožinės, rudos ir raudonos spalvos atspalvių priemaiša. Yra pilkai violetiniai ir raudonai violetiniai anhidritai. Anhidrito atspalviai susidaro dėl metalų priemaišų – stroncio, bario. Bituminės organinės priemaišos padaro anhidritą raudonu arba purpuriniu. Nepaprastai gražiai atrodo violetiniai raudonos ir raudonai mėlynos spalvos anhidritas. Anhidrito kristalai paprastai yra nepermatomi, retais atvejais jie yra balti.

Tikima, kad anhidrito amuletas saugo nuo bėdų, daro žmogų ramesnį, suteikia drąsos ir sąžiningumo. Padeda išsaugoti meilės ugnį tarp įsimylėjėlių. Svarbiausia atsiminti, kad akmenį su savimi galite nešiotis tik retais atvejais, kai to reikia, bet ne visą laiką.

LIETUVIŠKO ANHIDRITO TYRIMAI

Tai gausiausias, vis dar nenaudojamas Lietuvos žemės gelmių turtas, dar vadinamas lietuvišku marmuru. Ištisinis klodas plyti nuo Kauno į vakarus ~10 000 km2 plote. Prognoziniai anhidrito ištekliai Lietuvoje sudaro apie 119 mlrd. m3 (334 mlrd. t).

Pagirių anhidrito klodą (Kauno r. Garliavos apylinkėse) planuojama kasti šachtiniu būdu, tai yra vienas saugiausių ir švariausių naudingųjų iškasenų gavybos būdų pasaulyje.

Anhidritas tinka apdailos plokščių, cemento, glaistų ir kitų statybinių medžiagų gamybai. Kaimyninės šalys (Latvija, Estija ir Šiaurės šalys) anhidrito neturi, o jo ištekliai Lietuvoje praktiškai neriboti.

1927 m. pirmą kartą Lietuvoje aptiktas anhidrito klodas išgręžus gręžinį Kaune, Ragučio alaus daryklos teritorijoje.

1958 m. atlikti vidutinio mastelio kartografavimo darbai ir viešai paskelbiama, kad perspektyviausia vieta labai vertingam žemės gelmių turtui – anhidritui įsisavinti yra teritorija piečiau Kauno.

1979 m. vykdyta parengtinė Pagirių anhidrito telkinio žvalgyba, 110 ha plote, išžvalgyta 92,6 mln. t anhidrito ir gipso.

1985 m. vykdyti anhidrito panaudojimo galimybių apdailos akmens gamybai tyrimai, įrodyta, kad anhidritas tinka palangių, laiptų ir grindų plokščių gamybai.

1992 m. atlikta detali Pagirių anhidrito telkinio žvalgyba, 137,3 ha plote, išžvalgyta 156,9 mln. t anhidrito ir gipso.

2009 m. atlikta detali Pagirių anhidrito telkinio papildomo ploto žvalgyba, 235,5 ha plote, išžvalgyta 273,6 mln. t anhidrito ir gipso.

2010-10-28 – Lietuvos geologijos tarnyba išdavė leidimą anhidrito požeminei kasyklai.

2013-10-24 – Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą.

2021-04-21 Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr 1-161 patvirtinti juvelyrinio akmens – angelito ir dekoratyvinio anhidrito ištekliai (papildomos geologinės žvalgybos duomenys).

PAGIRIŲ TELKINYS

Lietuviškas anhidritas yra labai grynas, CaSO₄ kiekis 97–98 proc., gniuždomasis stiprumas vidutiniškai sudaro 52,5–62,5 Mpa, ganėtinai atsparus šilumos ir šalčio kaitos ciklams.

2010 m. spalio 28 d. Lietuvos geologijos tarnyba išdavė leidimą anhidrito išteklių naudojimui, įrengiant požeminę kasyklą kasybos sklypas 235,5 ha), o 2013 m. spalio 24 d. – Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino požeminės kasyklos įrengimo antžeminės aikštelės detalųjį planą Pagirių plote. Pagirių gipso ir anhidrito telkinio išteklių naudojimo projektas parengtas bendradarbiaujant su Slovakijos specialistais.

Garliavos apylinkėse (Kauno r.) anhidrito klodas slūgso pakankamai negiliai – 290–303 m gylyje. Naudingąjį klodą dengia triaso, juros, kreidos ir kvartero nuogulos. Tai yra rišlios arba birios nesucementuotos nuogulos. Pastarosiose aptinkamas tarpsluoksninis spūdinis vanduo.

Naudingojo klodo storis 38,1–45,2 m, vidutiniškai sudaro 40,8 m. Naudingasis klodas neplyšiuotas, monolitinis, be porų. Geologinėje praeityje buvę uolienos trūkiai užpildyti gipso ar besanito kristalais, suaugusiais su anhidritu. Anhidrito klodą iš viršaus ir apačios gaubia gipso klodas. Telkinys yra stabiliame tektoniniame bloke. Anhidrito kasyba šachtomis yra vienas saugiausių ir švariausių naudingųjų iškasenų gavybos būdų.

Atsiradus naujoms pažangesnėms technologijoms naudingąjį anhidrito klodą planuojama pasiekti ne vertikaliu, o nuožulniu 5,5 m vidinio skersmens gamybiniu kasiniu ir iš požemio išvežti naudingąją iškaseną požeminėms kasykloms pritaikytu elektra varomu automobiliniu transportu. Planuojama, kad tai bus vienintelė Europoje kompleksinė požeminė kasykla, kurioje bus išgaunama trupinta žaliava chemijos bei statybinių medžiagų pramonei ir blokai dekoratyvinio akmens rinkai. Pilnai išvysčius gamybą būtų galima išgauti 150 000 m³/metus anhidrito skaldos ir 20 000 m³/metus pjautų blokų.

Iki šiol atlikti kartografavimo darbai, telkinio žvalgyba, panaudojimo galimybių tyrimai leidžia teigti, kad anhidrito gavyba galėtų būti reikšmingas Lietuvos ekonomikos ramstis.

Projekto rengėjas – uždaroji akcinė bendrovė GJ Magma.

ANGELITAS

2021 metais užbaigus Pagirių anhidrito telkinio Kauno rajone papildomos geologinės žvalgybos darbus (įmonė UAB GJ Magma), pirmą kartą Lietuvoje buvo ištirtas šis akmuo kaip žaliava apdailos plokščių gamybai.

Tyrimo metu išgręžti du vertikalūs ir 8 nuožulnūs 450 kampu gręžiniai, kurie kirto visą viršutinio permo Priegliaus svitos halogeninę storymę. Anhidrito klodų vienalytiškumas tirtas akustinio telezondavimo būdu in situ. Tokie tyrimai Lietuvoje atlikti pirmą kartą. Tektoninių lūžių ar trūkių neaptikta.

Iš klodo galima sėkmingai išgauti pramoninių dydžių keturių tipų ir kelių potipių dekoratyvinio akmens blokus, esant labai aukštam dekoratyvinio akmens kokybės rodmeniui (DS RQD). Pagirių telkinio anhidritas yra tinkamas naudoti kaip dekoratyvinis akmuo, kurio charakteristikos panašios į marmurą, o A tipo anhidritas prilygsta juvelyriniam akmeniui – angelitui. Ši medžiaga yra jautri ilgalaikiam tiesioginiam sąlyčiui su vandeniu, todėl jo naudojimas nėra tinkamas lauko aplinkai, nebent būtų tinkamai padegtas derva, kuri saugotų nuo vandens. Poliruotų akmens paviršių padengimas juos apsaugančiomis dervomis yra įprastinis procesas dekoratyvinio akmens naudojime.

Gręžinių kerno analizės pagrindu išskirti 4 komercinio marmuro grupės akmens tipai, turintys po kelis potipius:

• A1 tipas: tamsiai/sodriai mėlynas dėmėtas anhidritas su auksinėmis dolomito juostomis;
• B tipas (B1 ir B2 potipiai): tamsiai arba šviesiai melsvai pilkšvas ir tamsiai pilkas dėmėtas anhidritas su rusvu/gelsvu ir pilkšvu dolomitu;
• C tipas (C1 ir C2 potipiai): šviesesnis melsvas (C1, bluish) ir pilkšvas (C2, greyish) dėmėtas anhidritas;
• D tipas (D1 ir D2 potipiai): juostuotas anhidritas (C1, pale blue) ir blyškiai pilkšvas, kartais su labai šviesiu melsvu atspalviu (C2, pale grey).

Angelitas –A1 tipo 1 ir 2 potipio poliruotas anhidritas patalpos viduje (Marco Cosi)

B2 poliruotas anhidritas patalpoje elektros šviesoje (Marco Cosi)

C1 (viršuje) ir C2 (viduryje ir apačioje) anhidritas lauke saulės šviesoje (Marco Cosi)