Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus dendrologinė kolekcija labai gausi ir nuolat papildoma. Šį kartą už galimybę papildyti augalais savo parko teritoriją esame dėkingi  Skuodo rajono savivaldybei, kuri skyrė 180 Eur augalų įsigijimui.

Dendrologinę kolekciją papildėme 6 vnt. sparnuotaisiais ožekšniais, 3 vnt. balsvaisiais ir 2 vnt. baltaisiais gluosniais, 1 vnt. japoniniu ir 1 vnt. spalvinguoju šermukšniais. 

Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus lauko teritorija yra apie 14,5 ha, tad nupjauti žolę kartais tampa tikru iššūkiu, kai toks permainingas oras. Atsiradus finansinei galimybei nuo šiol žolės pjovimas galės vykti sklandžiau. Pastiprinimo sulaukėme iš UAB “Sodo ir miško mažoji žemės ūkio technika”. Pirkinio vertė 8400 Eur su pvm. Pirkinys finansuotas iš Aplinkos ministerijos lėšų.

Povai Mosėdyje nėra naujiena. Ilgą laiką jie buvo gyd. Vaclovo Into sodybos puošmena, bet deja, jų Mosėdyje jau nebėra.

Ruošiantis tradicinei amatų ir rudens gėrybių mugei “KIEMTURGIS 2022” Mosėdyje, nusprendėme padaryti būtent gėlėmis dekoruotą povą, taip prisimenant mūsų muziejaus įkūrėjo taip mylėtus paukščius, ir pažymint 2022 – uosius kaip gyvūnų gerovės metus.

Antrą kartą, tik jau ryškesnėmis gėlėmis puoštas povas nutūpė atstovaudamas visą Mosėdžio seniūniją “Skouda boužes juomarke”. 

Apsiginklavęs kardeliais ir margindamas medžius atėjo ruduo. Atsinešė kuprinėje naujus išminties kupinus mokslo metus. Rugsėjo 1-osios šventė Mosėdyje buvo nuostabi. Mosėdžio ugdymo įstaigų vadovių iniciatyva surengti bendra šventė vaikams, jaunimui ir tėvams Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus parke. Vyko įvairios veiklos, muzikavo mokiniai, su vaikais žaidė animatoriai, kas norėjo galėjo pūsti burbulus ir spręsti galvosūkius. Vėliau buvo Liepos Mondeikaitės koncertas. Mūsų muziejaus kolektyvas šioje šventėje turėjo du svarbius vaidmenis. Antanas vairuodamas traktorių atvežė priekabėlę ledų, kuriuos išdalino šventės dalyviams. Žinoma, galimybė pabuvoti traktoriuje patiko visiems berniukams ir mergaitėms. Antra svarbi mūsų užduotis buvo užsiėmimas su vaikais spalvinant akmenėlius, kriauklytes ir kitas gamtines medžiagas. 

Žygeiviai yra gamtos mylėtojai, turintys artimą ryšį su juos supančia aplinka, tačiau taip pat norintys pažinti vietinius papročius, tradicijas bei žmones. Labai svarbu sukurti tokią aplinką, kad jie jaustųsi laukiami ir galėtų patogiai žygiuoti bei mėgautis. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus prisijungė prie paslaugų ženklo „Draugiški žygeiviams“/„Hiker-friendly”, kuris suteikiamas turizmo paslaugų teikėjams Baltijos šalyse. Ženklas rodo, kad čia žygeiviai yra laukiami, jų poreikiai yra suprantami ir gerbiami, paslaugų teikėjas siūlo būtinas ir pėstiesiems reikalingas paslaugas.

Žygeiviai, Mosėdyje užsukę į mūsų muziejų, galės pasinaudoti nemokamu Wi-Fi, pasikrauti elektros prietaisus, gauti informacijos tolimesnėms kelionėms.

Daugiau informacijos apie maršrutus, įvairių paslaugų teikėjus rasite čia: https://baltictrails.eu/lt

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus kiekvienais metais organizuoja ekspedicijas, kurių tikslas ieškoti ir rinkti uolienas, riedulius muziejaus fondų papildymui.

Šaltiškių molio karjeras yra Šaltiškių kaime, už 5 kilometrų nuo Papilės. Molis čia pradėjo formuotis prieš 250 milijonų metų, kai šioje teritorijoje ankstyvojo triaso laikais dar vyravo dykumų klimatas. Lygumose tuo metu kaupėsi aliuvio nuosėdos, o irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikdamas molio sluoksniams raudoną spalvą. Iškastas šio karjero molis yra naudojamas cemento gamybai.

Mūsų ekspediciją labiau domino molio sluoksnį dengęs apie 16 merų storio priemolio ir smėlingo grunto sluoksnis, kuriame galima rasti įvairių riedulių ir fosilijų. Eksploatuojant molį, šis sluoksnis būna nukasamas ir tai buvo mūsų paieškoms reikalinga medžiaga.

Nors oras nelepino, krapnojo lietutis, kuris daugelyje vietų karjerą pavertė sunkiai pereinama klampyne, ekspedicijos dalyviai vedami atsidavusio paleontologijos tyrinėtojo, muziejaus tarybos nario ir nuolatinio muziejaus konsultanto Virgilijaus Pajarsko, nepasidavė ir atkakliai ieškojo muziejaus fondo papildymui tinkamų eksponatų.

Šaltiškių molio karjeras ir šį kartą nenuvylė. Buvo rastos koralų kolonijų fosilijos klintyje, pavieniai koralai, kelių rūšių dvigeldžiai,  amonitų įspaudai klintyje ir dalys amonitų fosilijų, stromatolitai.

Dažno paleontologijos mylėtojo noras yra aptikti senose uolienose fosilija virtusį amonitą. Tai kriaukliniai galvakojai moliuskai, atsiradę devono periode (prieš 400 mln. metų) bei išmirę kreidos ir paleogeno periodų sandūroje. Artimiausi dabartiniai amonitų giminaičiai yra bekiaučiai galvakojai moliuskai: kalmarai, sepijos ir aštuonkojai. Įžymiausias amonitų atributas – susukta į spiralę išorinė kriauklė. Dėl tokios kriauklės jie gavo savo pavadinimą, „amonis cornua“ graikų kalboje –  Amono ragai. Amonitų kriauklių sienelės būdavo plonos, bet per milijonus metų prisipildė kalcito ar pirito mineralų ir tapo įspūdingomis fosilijomis.

Dvigeldžiai moliuskai, atsiradę paleozojaus eros pradžioje gyvuoja iki šių laikų. Šių gyvūnų kriauklė susideda iš dviejų geldelių. Šie moliuskai yra sėslūs ir gali judėti tik nedidelėje teritorijoje. Kriauklės saugo gležnus organizmus nuo plėšrūnų. Dvigeldžių moliuskų fosilijų randama klintinėse uolienose, neretai randamos ištisos jų sankaupos.

Koralai yra duobagyvių grupė, atsiradusi kambro laikotarpiu – daugiau nei prieš 500 mln. metų. Paleozojaus eroje egzistavo keliolika dabar jau išmirusių koralų grupių. Žinomiausi yra tabuliatai, kolonijiniai koralai ir pavieniai koralai – rugozos. Lietuvoje randamos koralų, gyvavusių nuo ordoviko iki juros periodo, fosilijos.

Ir paskutinieji radiniai, tai viena iš pirmųjų gyvybės formų Žemėje – stromatolitai. Tai seklių jūrų dugne susidarę karbonatiniai statiniai su išgaubtu ar nelygiu paviršiumi ir sudėtingu sluoksniuotumu, juos sukūrė dumbliai, melsvabakterės ir kt. Pirmieji stromatolitai atsirado net prieš 3,5 mlrd. metų. Kartais šie dariniai vadinami jūrų rožėmis, nes forma primena rožių žiedus.

Kiekviena ekspedicija – tai atradimo džiaugsmas, fizinių jėgų išbandymas ir, be abejo, nauda mūsų ypatingam muziejui, nes bent keli radiniai tampa muziejaus eksponatais. Todėl ir ateityje žadame keliauti, ieškoti, tyrinėti ir atradus pasidalinti su jumis.

Mamutai šių dienų žmonėms geriausiai pažįstami iš populiaraus animacinio filmo „Ledynmetis“. Bet ne visiems žinoma, kad mūsų kraštuose prieš 45 tūkstančius metų jų būriai minkė dabartinės mūsų teritorijos kalvas ir klonius. Deja paskutinio ledynmečio srūvantys vandenys ir besiklostančios ledyno atneštos morenos, išblaškė jų kaulus ir pas mus jie randami tik laimingo atsitiktinumo dėka, bet tik fragmentiškai. Tiesa, radinių būta ir Lietuvoje. 1957 metais Antakalnyje, Smėlio gatvėje vamzdžius tiesę darbininkai aptiko vadinamąjį Vilniaus mamutą, bet dėl tuomečio neišmanymo abu durklai, kojų kaulai, žandikaulis sugadinti, taigi nebeturi mokslinės vertės.  Jo liekanos šiuo metu Kauno zoologijos muziejuje.

Šių metų liepos 7 d. į Mosėdį atkeliauja mamuto „Gošos“ skeletas. Jis rastas Kotelno saloje – didžiausioje Anžu salų grupės saloje Naujojo Sibiro salyne, Jakutijoje (Rusija). Tai labiausiai į šiaurę nutolęs žinomas mamuto skeleto radinys. Skeletas rastas 2003 m. rugpjūčio mėnesį ekspedicijos metu. Nustatyta, kad jis gyveno apytikriai prieš 45 000 metų. Būdamas gyvas šis mamutas svėrė apie 7 tonas. Tai pilnai išlikęs mamuto skeletas, kuris susilaukė didžiulio populiarumo viešėdamas VU.

Mosėdžio miesteliui ir visam Skuodo rajonui pasitaikė nereali proga pakviesti pasisvečiuoti mamutą „Gošą“ pas save nuo liepos mėnesio visam likusiam vasaros laikotarpiui. Išskirtinio geologinio eksponato trumpalaikė paroda yra svarbi neformalaus gamtamokslinio ugdymo sklaidai, nes skatina plėtoti integruotas geografijos, zoologijos, botanikos, chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias. Pagrindinis tikslas – sudaryti galimybę Vakarų Lietuvos moksleiviams, tuo tarpu ir mūsų rajono moksleiviams, bei visiems gyventojams, lengviau pasiekti šį įspūdingą eksponatą. Norime jiems perteikti gamtamokslines žinias akcentuojant geologijos svarbą, ir pritraukti kuo daugiau lankytojų į Respublikinį Vaclovo Into akmenų muziejų Mosėdyje, tuo pačiu didinant Skuodo rajono žinomumą ir lankomumą. Mamuto „Gošos“ vizitą Mosėdyje finansuoja Skuodo rajono savivaldybė.

Tai bus paskutinė galimybė pamatyti šį įspūdingą objektą, nes „Goša“ jau turi potencialų pirkėją – kolekcionierių iš užsienio. Todėl raginame paskirti pasimatymą „Gošai“ kol galite ir atvykti į Mosėdžio gimnaziją (Salantų g. 5) trečiadieniais – sekmadieniais nuo 10 iki 17 val. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Jeigu norite ne tik pažiūrėti į mamutą, bet ir paklausyti įdomaus pasakojimo apie jų rūšį, tai pasakojimas vyksta nuo 10.30 val., kas pusę valandos. Paskutinis gido pasakojimas prasideda 16.30 val.

Lankymo kaina suaugusiems 4 Eur asmeniui, studentams, moksleiviams, senatvės pensininkams – 2 eurai asmeniui, informaciją apie kitus įkainius ir asmenis, kuriems lankymas nemokamas, galite rasti https://www.akmenumuziejus.lt/bilieto-kainos-ir-ekskursijos-vadovo-paslaugos/. Bilietus galite įsigyti mūsų muziejaus kasoje (Salantų g.2) arba ten vietoje aktų salėje (Salantų g. 5, įėjimas pro išorines salės duris). Su tuo pačiu bilietu galite aplankyti ir mamutą, ir mūsų muziejaus ekspozicijas.

Didelio lankytojų susižavėjimo sulaukusi nuotraukų paroda “Gyvos žemės mintys 2021” atnaujinta. Pagrindinė parodos idėja: gamtos išsaugojimas, dėmesys gamtosaugai, mus supančiai aplinkai, florai ir faunai. Paroda „gyvos žemės mintys“ įdomi tuo, kad joje ne šiaip sau eksponuojamos fotografijos iš mūsų krašto ir tolimesnių pasaulio vietų, bet čia susitinka skirtingi stiliai ir idėjos, kurios tobulina mūsų skonį, laisvina gyvenimą. Gegužės – birželio mėnesiais eksponavome pirmą šios parodos dalį, kurioje vaizduojama gamta, jos grožis, išskirtinumas, o antroje dalyje palikome nuotraukas, kuriose  matosi žmogaus veikla ir pats žmogus gamtoje, jo ryšis su gamta. Šią parodą aplankyti galite mūsų Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus kamerinėje ekspozicijoje.  

Nuotraukų autoriai: Romualdas Požerskis (Lietuva), Rasa Leišė (Lietuva), Antonio Aragon Renuncio (Ispanija), Arnas Garbatavičius (Lietuva), Rusudan Khubutiya (Uzbekija), Aida Garastaitė (Lietuva), Olja Simovic (Serbija), Alina Akcijonaitienė (Lietuva), Domantas Umbrasas (Lietuva), Ekateryna Bryksina (Uzbekija), Lina Lukoševičiūtė (Lietuva), Martynas Bucius (Lietuva), Silvija Valeišaitė (Lietuva), Gustina Keturakytė (Lietuva).