PAVADINIMAS
Didžioji tuja
Thuja plicata
PAPLITIMAS
Paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose, Ramiojo vandenyno pakraščiuose, nuo pietrytinės Aliskos iki šiaurės vakarinės Kalifornijos, rytuose iki Uolinių kalnų.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Medis 45 – 60 m aukščio ir 1,2 – 2,4 m skersmens, pažemėje labai sustorėjusiu liemeniu.
Laja kūgiška, neaukštai pakilusi.
Šakos horizontalios.
Žievė rausvai ruda, pleišėjanti išilgomis juostomis.
Šakelės plokščios, 3 mm pločio, viršutinė jų pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė melsvai baltai iš marginta.
Kankorėžiai kiaušiniški ar ovalūs, apie 10 – 12 mm ilgio, panašūs į vakarinės tujos, sudaryti iš 5 – 6 sėklinių žvynų porų, šviesiai rudi.
Sporifikuoja balandžio pabaigoje, kankorėžiai subręsta rugsėjo mėnesį.
Auga įvairaus derlingumo ir drėgnumo, dažnai lengvai rūgščiuose dirvožemiuose, kalnuose, lygumose ir Aliaskos pelkėse.
Pakenčia unksmę.
Šalčiui vidutiniškai atspari. Jautri sausroms, ir užterštam miestų orui.
ĮDOMYBĖS
Puošni laja ir šakos, ornamentiška rausvos spalvos žievė.
Didžioji tuja yra svarbi miškininkystėje. Ji duoda lengvą, ilgai išsilaikančią medieną su balta balana ir raudonai rudu branduoliu. Didžiosios tujos mediena dar vadinama „raudonuoju kedru“.
Įdomu tai, kad į didžiosios tujos medieną negalima kalti geležinių vinių, nes jie greitai surūdija, o reikia naudoti variuotus ar cinkuotus vinis.