PAVADINIMAS
Japoninė magnolija
Magnolia kobus
PAPLITIMAS
Paplitusi Centrinėje ir Šiaurės Japonijoje bei Korėjos pusiasalio pietinėje dalyje.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Vasaržalis, iki 25 m aukščio ir 0,6 – 0,7 m skersmens medis.
Auga vidutiniškai greitai.
Žydėti pradeda sulaukusios 9 – 10 metų ir gausiai žydi kasmet. Stambūs, šiltų “kailinukų” (pūkuotų dengiamųjų žvynelių) saugomi žiediniai pumpurai išsprogsta balandžio pabaigoje. Paskutinę balandžio arba pirmąją gegužės savaitę išsiskleidžia švelniai kvepiantys žiedai.
Magnolijos šviesomėgės, jautrios šalčiui, neatsparios sausroms, mėgsta derlingą, puveningą, lengvos mechaninės sudėties, neutralią ar kiek rūgštoką, drėgnoką, bet laidų vandeniui dirvožemį.
Lietuvoje auginama apie 15 rūšių.
ĮDOMYBĖS
Žydi prieš skeidžiantis lapams, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
Kinijoje ir Japonijoje nuo seno Japoninė Magnolija laikoma tyrumo simboliu.
Tai viena iš šalčiui atspariausių rūšių.
Savo tėvynėje jos užauga iki 30 m aukščio, o pas mus tai apie 5-10 m aukščio taisyklingos formos medelis arba krūmas.
Mokslininkai ir sodininkai prognozuoja magnolijų klestėjimą.
Iš sunkiai pasiekiamų Rytų Azijos sričių į Europą ir Ameriką atvežama vis naujų rūšių, kasmet sukuriama naujų hibridų ir kultivarų. O paskutinių dešimtmečių molekuliniai ir genetiniai tyrimai žada dar rimtesnių pasikeitimų magnolijų pasaulyje. Keleto negausių ir retų magnolinių šeimos genčių (Michelia L., Manglietia Bl.) augalai iš tropinių pietryčių Azijos sričių pasirodė genetiškai labai artimi magnolijoms. Selekcininkai jau kryžmina juos (ypač raudonžiedes Manglietia insignis (Wallich) Bl.), tikėdamiesi, kad nauji kultivarai bus atsparūs šalčiui kaip magnolijos ir turės ryškius žiedus (nuo baltų iki oranžinių, raudonų ir rudai purpurinių) bei svaiginantį aromatą kaip Manglieta arba Michelia.
JAV mokslininkų nustatė, kad magnolijų vaisiuose yra medžiagų, stabdančių vėžį ir nežalojančių žmogaus organizmo.