PAVADINIMAS
Dygioji eglė ‘Glauca Koster’
Picea pungens ‘Glauca Koster’
PAPLITIMAS
Paplitusi Šiaurės Amerikoje, JAV, Uolinių kalnų regione, nuo Aidako ir Vajomingo šiaurėje iki Šiaurės rytų Arizonos ir pietinės Niū Meksikos dalies, daugiausia Kolorado valstijoje.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis, kilęs iš Šiaurės Amerikos.
Liaudyje dygioji eglė dažnai vadinama „sidabrine“, „melsvaspygle“.
Lietuvoje užauga iki 15 metrų aukščio, o tėvynėje apie 20 – 30 metrų.
Spygliai labai dygūs, puošnūs, spyglių spalva, sėklinės kilmės medžiuose, įvairuoja nuo žalsvos iki melsvai sidabriškos.
Palyginti atspari užterštam miesto orui, mažai reikli dirvožemiui, atspari sausroms, šalčiui ir vėjovartoms. Pakenčia ūksmę.
ĮDOMYBĖS
Dygioji eglė dar dažnai vadinama sidabrine egle.
Eglės spygliai turi ryškiai melsvą ar žaliai – sidabrinį atspalvį.
Dėl išskirtinio dekoratyvumo eglė labai populiari daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
Auginamos prie namų, miesto želdynuose, kapinėse, parkuose.
Mediena minkšta, lengva, tinka stalių gaminiams, popieriui ir kt.