PAVADINIMAS
Raudonasis ąžuolas
Quercus rubra L.
PAPLITIMAS
Paplitęs Šiaurės Amerikos rytuose, dideliame areale nuo Vakarų Ontarijo ir Šiaurės Laurensijos iki Džordžijos pietuose ir Rytų Oklahomos vakaruose.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
20 – 30 m aukščio, 0,8 m skersmens liemeniu vasaržalis medis.
Laja skėstašakė, stambiomis šakomis, kamienas palyginti trumpas.
Žievė lygi, sidabriškai arba tamsiai pilka, senų medžių supleišėjusi plačiomis plonomis plokštelėmis.
Lapai ovalūs, 10 – 23 cm ilgio, 7 – 15 cm pločio, odiški, su 3 – 5 poromis plačių, aštriai nusmailėjusių, stambiai dantytų skiaučių, kurios platesnės už išliežius. Rudenį lapai dažniausiai raudoni, kai kurių medžių geltoni arba rudi.
Žydi lapojant, gegužės – birželio mėnesiais.
Gilės užauga antraisiais metais. Jos plačiai kiaušiniškos arba beveik rutuliškos, 1,5 – 2,5 cm ilgio ir beveik tokio pat pločio, iš pradžių apšepusios balsvais plaukeliais, vėliau plikos, rausvai rudos.
Mažiau reiklus dirvožemio derlingumui negu kitos ąžuolo rūšys.
Šviesomėgis, šalčiui atsparus, nukenčia nuo pavasarinių šalnų.
ĮDOMYBĖS
Kartais vadinamas šiauriniu ąžuolu (lot. Quercus rubra) – bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties, lapus metanti plačialapių medžių rūšis. Gyvena 200 – 300 metų. Derėti pradeda apie 20 metų amžiaus. Gausiai dera kas 2 – 4 metai. XVIII a. introdukuotas Europoje. Kaip dekoratyviniai medžiai auginami Vakarų ir Vidurio Europos dalyse, taip pat ir Lietuvoje.[3] Kai kuriose šalyse plačiai paplitęs ir laikomas invaziniu. Nors jo mediena vertinama, tačiau stengiamasi vietoj iškirštų medžių sodinti vietines rūšis.[4]