Petrografinę lauko ekspoziciją, išdėstytą14 ha plote Bartuvos slėnyje, nuo miestelio skiria akmeninė tvora, tarsi savo rėžių pakraščiuose valstiečio sukrauta iš laukų nurinktų akmenų. Girnos, akmeniniai laiptai, takai, grindiniai, tilteliai, atraminės sienelės, stalai, skulptūros – visa tai lankytojams rodo , kaip akmuo buvo, yra ir gali būti naudojamas. Muziejaus lauko ekspozicijoje yra apie 200 didelių riedulių. Visi jie į Lietuvą kartu su ledynais atslinko iš Suomijos, Suomijos įlankos, Alandų salų, Botnijos įlankos ir Švedijos. Bartuvos upės slėnyje galima pamatyti visas Lietuvoje randamų riedulių atmainas. Rieduliai išdėstyti nuosekliai pagal kilmę, atskiromis grupelėmis, truputį įkasti į žemę, kad sudarytų natūralų riedulyno vaizdą.
Lauko ekspozicijoje randasi šios petrografinės genetinės riedulių grupės:
Pietryčių Suomijos ir gretimų Rusijos rajonų uolienų rieduliai;
- Hoglando salų ir Suomijos įlankos dugno uolienų rieduliai;
- Vidurio Suomijos pietinės dalies uolienų rieduliai;
- Pietvakarių Suomijos uolienų rieduliai;
- Alandų salų uolienų rieduliai;
- Baltijos jūros centrinės dalies dugno uolienų rieduliai;
- Botnijos įlankos dugno uolienų rieduliai;
- Šiaurės Švedijos uolienų rieduliai;
- Vidurio Švedijos uolienų rieduliai;
- Pietų Švedijos uolienų rieduliai;Ekspozicijos suformuotos taip, kad čia atsidūręs pasijunti lyg būtum Švedijos šiaurėje ar pietinėje Suomijos dalyje – riedulių grupes jungia jotninio smiltainio plokščių takas. Šie smiltainiai susidarė Skandinavijoje prieš 0,6 milijardo metų iš biraus smėlio.
Riedulių įvairiaspalvius raštus dar labiau paryškina parko žaluma. Muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu objektu. Bartuvos saloje išdėstyti pagonybės laikus menantys dubenėti akmenys – aukurai.
