Menu Close

Lankytinos Skuodo rajono vietos ir istorija

Lankytinos vietos Skuodo mieste:

  • Mūro kryžius Skuode;
  • Paminklas Tautos kančioms atminti;
  • Paminklas J.Chodkevičiui;
  • Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia;
  • Evangelikų – liuteronų bažnyčia;
  • Skuodo muziejus;
  • Skuodo miesto parkas;
  • Memorialinė lenta vyskupui – poetui Antanui Baranauskui;
  • Senosios žydų kapinės;
  • Karių kapinės;

Lankytinos vietos rajono teritorijoje:

  • Šauklių tundra;
  • Šauklių riedulynas;
  • Kulalių riedulynas;
  • Igarių riedulynas;
  • Šilalės kūlis ( penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo);
  • Didžiausias Lietuvoje akmuo (Puokės akmuo);
  • Apuolės piliakalnis;
  • Mikytų piliakalnis;
  • Puodkalių piliakalnis;
  • Kubiliškės piliakalnis;
  • I. Navidansko parkas;
  • Šauklių poilsio aikštelė;
  • Truikinų šaltinėlis;
  • S.Daukanto klėtelė;
  • Akmenų muziejaus įkūrėjo V.Into sodyba Mosėdyje;
  • S.Daukanto motinos kapas Lenkimuose ( bažnyčios teritorijoje);

 

Daugiau apie lankytinas vietas svetainėje www.skouds.lt

 

Iš Skuodo miesto ir rajono istorijos

  • Skuodas įsikūręs pačiame Latvijos pasienyje, Bartuvos ir Luobos santakoje.
  • Nuo čia iki Baltijos jūros – 40 km, iki Vilniaus – 350 km.
  • Istoriniuose šaltiniuose Skuodas minimas nuo 1253 metų. Tada jis priklausė kuršių teritorijoje buvusiai Ceklio sričiai.
  • Kronikininkų aprašytasis Livonijos ordino mūšis su lietuviais (žemaičiais) prie Skuodo įvyko 1259 m.
  • Pirmosios katalikų misijos Skuodą pasiekė 1567 m. Joms atminti miesto centre pastatytas paminklas.
  • 1572 m. didikas J. Chodkevičius Skuodui išrūpino miesto teises. Po jo Skuodą valdė Sapiegos.
  • 1414 m. Skuode įkurta pirmoji mokykla.
  • Skuodas ir jo apylinkės labai nukentėjo per 1700-1721 metų Šiaurės karą.
  • 1831 m. Skuodą buvo užėmę sukilėliai. Nuslopinus sukilimą, Skuodas iš Sapiegų buvo atimtas.
  • 1833 m. mieste veikė 11 parduotuvių, 22 karčiamos.
  • 1769, 1835, 1897 ir 1909 metais Skuodą nusiaubė gaisrai.
  • 1914 m. pro miestą nutiesta geležinkelio Klaipėda-Ryga linija.
  • 1918 m. įkurta progimnazija, o po dešimtmečio – gimnazija.
  • Per paskutiniuosius karus Skuodas nemažai nukentėjo, ypač per II-ąjį pasaulinį.
  • Iki II-ojo pasaulinio karo pradžios Skuode gyveno nemažai žydų. Jie daugiausia vertėsi amatais ir prekyba.
  • Senųjų miesto pastatų yra išlikę nedaug.
  • Evangelikų liuteronų bažnyčia (architektūros paminklas) pastatyta 1821 m., katalikų bažnyčia – 1850 m. Melodingumu pasižymi per karus išsaugoti katalikų bažnyčios varpai.
  • Šiandien miestas užima 596 ha plotą. Čia yra apie 900 individualių, 70 daugiabučių namų, 35 hektarų dydžio parkas, tyvuliuoja 92 ha dirbtinis tvenkinys.
  • Gyventojų Skuode – apie 9100.
  • Mieste veikia dvi vidurinės mokyklos, meno mokykla, muziejus.
  • Prieš keletą metų netoli įėjimo į miesto parką pastatytas paminklas tautos kančioms atminti.
  • 1993 m. Skuode pastatyta nauja 200 vietų ligoninė. Mieste yra vaistinė, paštas, keli bankai, autobusų ir geležinkelio stotys, dvi benzino kolonėlės, muitinė, viešbutis, biblioteka, knygynas, kultūros namai.
  • Po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo mieste sparčiai ėmė kurtis privačios įmonės, atidaryta nemažai naujų parduotuvių, kavinių.
  • Mėgstamiausios sporto šakos rajone: futbolas, motobolas, krepšinis.
  • Miesto kultūrą reprezentuoja mišrus choras „Apuolė”.
  • Skuodas yra buvęs carinės Rusijos ir nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) valsčiaus centras, o nuo 1950 m. jis – rajono centras, kuris dabar priklauso Klaipėdos apskričiai.
  • Skuodo rajono plotas – 911.17 kv. km. Čia gyvena apie 27 tūkst. gyventojų

Rengiant puslapį naudotasi Juozo Vyšniausko tekstais, kurie paskelbti 1995 m. Vilniuje išleistoje knygutėje ,,Skuodas”

Skip to content