Lankytinos vietos Skuodo mieste:
- Mūro kryžius Skuode;
- Paminklas Tautos kančioms atminti;
- Paminklas J.Chodkevičiui;
- Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia;
- Evangelikų – liuteronų bažnyčia;
- Skuodo muziejus;
- Skuodo miesto parkas;
- Memorialinė lenta vyskupui – poetui Antanui Baranauskui;
- Senosios žydų kapinės;
- Karių kapinės;
Lankytinos vietos rajono teritorijoje:
- Šauklių tundra;
- Šauklių riedulynas;
- Kulalių riedulynas;
- Igarių riedulynas;
- Šilalės kūlis ( penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo);
- Didžiausias Lietuvoje akmuo (Puokės akmuo);
- Apuolės piliakalnis;
- Mikytų piliakalnis;
- Puodkalių piliakalnis;
- Kubiliškės piliakalnis;
- I. Navidansko parkas;
- Šauklių poilsio aikštelė;
- Truikinų šaltinėlis;
- S.Daukanto klėtelė;
- Akmenų muziejaus įkūrėjo V.Into sodyba Mosėdyje;
- S.Daukanto motinos kapas Lenkimuose ( bažnyčios teritorijoje);
Daugiau apie lankytinas vietas svetainėje www.skouds.lt
Iš Skuodo miesto ir rajono istorijos
- Skuodas įsikūręs pačiame Latvijos pasienyje, Bartuvos ir Luobos santakoje.
- Nuo čia iki Baltijos jūros – 40 km, iki Vilniaus – 350 km.
- Istoriniuose šaltiniuose Skuodas minimas nuo 1253 metų. Tada jis priklausė kuršių teritorijoje buvusiai Ceklio sričiai.
- Kronikininkų aprašytasis Livonijos ordino mūšis su lietuviais (žemaičiais) prie Skuodo įvyko 1259 m.
- Pirmosios katalikų misijos Skuodą pasiekė 1567 m. Joms atminti miesto centre pastatytas paminklas.
- 1572 m. didikas J. Chodkevičius Skuodui išrūpino miesto teises. Po jo Skuodą valdė Sapiegos.
- 1414 m. Skuode įkurta pirmoji mokykla.
- Skuodas ir jo apylinkės labai nukentėjo per 1700-1721 metų Šiaurės karą.
- 1831 m. Skuodą buvo užėmę sukilėliai. Nuslopinus sukilimą, Skuodas iš Sapiegų buvo atimtas.
- 1833 m. mieste veikė 11 parduotuvių, 22 karčiamos.
- 1769, 1835, 1897 ir 1909 metais Skuodą nusiaubė gaisrai.
- 1914 m. pro miestą nutiesta geležinkelio Klaipėda-Ryga linija.
- 1918 m. įkurta progimnazija, o po dešimtmečio – gimnazija.
- Per paskutiniuosius karus Skuodas nemažai nukentėjo, ypač per II-ąjį pasaulinį.
- Iki II-ojo pasaulinio karo pradžios Skuode gyveno nemažai žydų. Jie daugiausia vertėsi amatais ir prekyba.
- Senųjų miesto pastatų yra išlikę nedaug.
- Evangelikų liuteronų bažnyčia (architektūros paminklas) pastatyta 1821 m., katalikų bažnyčia – 1850 m. Melodingumu pasižymi per karus išsaugoti katalikų bažnyčios varpai.
- Šiandien miestas užima 596 ha plotą. Čia yra apie 900 individualių, 70 daugiabučių namų, 35 hektarų dydžio parkas, tyvuliuoja 92 ha dirbtinis tvenkinys.
- Gyventojų Skuode – apie 9100.
- Mieste veikia dvi vidurinės mokyklos, meno mokykla, muziejus.
- Prieš keletą metų netoli įėjimo į miesto parką pastatytas paminklas tautos kančioms atminti.
- 1993 m. Skuode pastatyta nauja 200 vietų ligoninė. Mieste yra vaistinė, paštas, keli bankai, autobusų ir geležinkelio stotys, dvi benzino kolonėlės, muitinė, viešbutis, biblioteka, knygynas, kultūros namai.
- Po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo mieste sparčiai ėmė kurtis privačios įmonės, atidaryta nemažai naujų parduotuvių, kavinių.
- Mėgstamiausios sporto šakos rajone: futbolas, motobolas, krepšinis.
- Miesto kultūrą reprezentuoja mišrus choras „Apuolė”.
- Skuodas yra buvęs carinės Rusijos ir nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) valsčiaus centras, o nuo 1950 m. jis – rajono centras, kuris dabar priklauso Klaipėdos apskričiai.
- Skuodo rajono plotas – 911.17 kv. km. Čia gyvena apie 27 tūkst. gyventojų
Rengiant puslapį naudotasi Juozo Vyšniausko tekstais, kurie paskelbti 1995 m. Vilniuje išleistoje knygutėje ,,Skuodas”