Menu Close

Muziejaus istorija

Muziejus renka, kaupia, tiria, eksponuoja, restauruoja ir apsaugo įdomiausius, mokslui vertingiausius Lietuvos riedulius, atskleidžia jų gamtinę įvairovę, prigimtį ir mokslinę pažintinę reikšmę, mineraloginius ir petrografinius ypatumus, propaguoja gamtosaugines idėjas.

Akmenų kraustymosi į Mosėdį pradžia sutampa su jauno gydytojo Vaclovo Into atvykimu vadovauti naujai ligoninei 1957 metais. Jo dėka Mosėdis ir akmuo tapo neatskiriamos sąvokos.

 

Kartą, lankydamas pacientus, gretimame kaimelyje jis pamatė apie 50 kg sveriantį akmenį, kurį pats dviračiu parsigabeno į ligoninės kiemą. Nuo tada ir prasidėjo didžioji gydytojo meilė akmenims. Vasarą prieš darbą jis dviračiu apvažiuodavo apylinkes, žymėjo įdomesnius riedulius, lankė skaldyklas, prašė melioratorių, kad paliktų jo pažymėtuosius. Dalį jų V. Intas pats susivežė vežimu, traukiamu ligoninės arklio. Žiemomis padėdavo Skuodo melioratorių technika. Kartais keliasdešimt tonų sveriančių akmenų kelionė į Mosėdį užtrukdavo beveik savaitę.

Ilgainiui, kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme, gydytojas V. Intas pradėjo juos statyti gatvės pakraščiuose. Dar vėliau akmenys tapo ir pačių mosėdiškių sodybų puošmena, nors iš pradžių jie už akių savo gydytoją vadino keistuoliu.
Po 1962 m. gaisro Mosėdžio centre nutarta žemesniosios šlaito dalies nebeatstatyti, o paversti šią vietą skveru, kuriame dabar didžiuliais akmenimis bei pasodintais ąžuolais pagerbti žymūs Žemaitijos ir Lietuvos vyrai, primenamos reikšmingos mūsų valstybės datos. Galiausiai gydytojui nebeužteko vietos siauroje ligoninės teritorijos erdvėje. Jam gimė idėja kurti akmenų parką palei Bartuvos upę.

Muziejaus-parko projektą parengė kraštovaizdžio specialistai Rūta ir Alfonsas Kiškiai, dendrologinę dalį – Genovaitė Prakapaitė. Projekto moksliniu vadovu buvo paskirtas profesorius, geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras Algirdas Gaigalas. Dešiniajame Bartuvos kranto slėnyje darbai prasidėjo 1972 m. Dar iki įkuriant muziejų, be didžiulės surinktos ledynmečio laikų riedulių kolekcijos, Mosėdyje jau augo apie 1000 rūšių ir formų augalų. Taigi vieno žmogaus žemaitiškas užsispyrimas, meilė gamtai davė pradžią muziejaus kūrimuisi.

1975 m. prasidėjo ir senojo malūno, kuriam jau virš 200 metų, restauravimo darbai. Vandens malūnas pastatytas apie 1792 m., šiandien jis architektūrinio paveldo dalis.

V. Into nuveiktais darbai domėjosi gamtosaugininkai, rašytojai, žurnalistai, mokslininkai. Apie Mosėdžio įdomybes rašė ne tik tuometinė sovietinė spauda, bet ir daugelis užsienio šalių laikraščių ir žurnalų.

Po ilgų derinimų, susirašinėjimo ir pasitarimų 1979 m. vasario 26 dieną nuspręsta Mosėdyje įsteigti Respublikinį unikalių akmenų muziejų (LTSR Valst. gamtos apsaugos komitetas). Dabar muziejus pavaldus Aplinkos ministerijai.

1984 metais buvo pradėtas sodinti akmenų muziejaus parkas. 2000-aisiais metais muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu. Joje yra 15 ypač vertingų augalų rūšių.

2005 m.  spalio 7 d., (LR Aplinkos ministerija) akmenų muziejui suteiktas Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejaus vardas.

2023 m.  liepos 10 d., patvirtinus Muziejaus nuostatus po pasikeitusio Muziejų įstatymo, muziejaus pavadinimas pakeistas į Vaclovo Into akmenų muziejų. 

Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių kolekcija – Lietuvoje paplitę Baltijos regiono uolienų rieduliai. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus. Restauruotame vandens malūne rasite kamerinę ekspoziciją. Joje pateikta geologiniai žemėlapiai, uolienų nuotrupų klasifikacija, suakmenėję gyvūnai ir augalai, iš įvairių šalių atvežti ir muziejui padovanoti akmenys. Čia taip pat eksponuojami iš žmogaus organizmo išoperuoti svetimkūniai, Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija.

Muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau kaip 200 didelių riedulių, kurie eksponuojami po atviru dangumi – Bartuvos slėnio terasoje, 8 ha plote. Rieduliai išdėstyti nuosekliai pagal kilmę, atskiromis grupelėmis, truputį įkasti į žemę, kad sudarytų natūralaus riedulyno vaizdą. Girnos, akmeniniai laiptai, takai, atraminės sienelės , grindiniai, tilteliai, tvoros supažindina lankytojus, kaip akmuo gali būti panaudojamas. Didžiuliais akmenimis ir pasodintais ąžuoliukais pagerbti žymiausi Žemaitijos ir Lietuvos žmonės, gražiai sukomponuoti akmenys primena svarbius įvykius, reikšmingas datas.

Tik atvykę į Mosėdį ir vaikštinėdami po jį, pajusite paprasto akmens žavesį, akmens ir augalų harmoniją, pasisemsite žemaitiškos stiprybės, kantrybės ir ryžto.

Užsukite, nepravažiuokite pro šalį ! Jūs visada laukiami ir maloniai sutiksime !

 

Skip to content