PAVADINIMAS
Grauželinė gudobelė ‘Rubra Plena’
Crataegus laevigata ‘Rubra Plena’
PAPLITIMAS
Paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje. Baltijos šalyse praeina šiaurės ryttų arealo paribys. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač Šiaurės Amerikoje.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Tai nedideli (3 – 10 m aukščio) medeliai arba aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais.
Lapai paprasti, sveiki arba skiautėti, dantytais pakraščiais, su prielapiais.
Žiedai, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių galuose, ružavi, dažniausiai su 20 kuokelių.
Dauguma gudobelių žydi gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį.
Vaisiai – raudoni smulkūs obuolėliai su stambiomis kietomis sėklomis.
Gudobelės geriausiai auga derlinguose, sunkokuose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir kitokias dirvas.
Gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose.
Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios.
ĮDOMYBĖS
Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų.
Gudobelės vaisiai rūgščiai saldaus skonio, turi daug biologiškai aktyvių medžiagų. Juose yra 75 – 277 mg% vitamino C, 250 – 500 mg% vitamino P, 2 – 14 mg% karotino, 0,6 – 1,6% pektininių medžiagų, 0,2 – 0,5% rauginių ir dažančių medžiagų bei 3 – 14% cukrų; rūgštingumas – 0,3 – 0,9%.
Be to, vaisiuose yra cholino, acetilcholino, tiamino, riboflavino, antocianų, katechinų, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Maistui vartojami švieži ir perdirbti vaisiai. Iš jų gaminamos sultys, tyrės, uogienė, drebučiai, marmeladas, kompotas, miltai.
Gudobelės vaisiai ir žiedai vartojami sutrikus širdies darbui, jai nusilpus, po sunkių ligų, prasidėjus hipertonijai, nuo nemigos, svaigimo, dusimo, širdies neurozės ir kitų ligų.