PAVADINIMAS
Paprastasis bukas
Fagus sylvatica
PAPLITIMAS
Paplitęs Europoje nuo pietinės Didžiosios Britanijos ir pietinės Švedijos iki Pirėnų, visoje Vidurio Europoje iki Ukrainos ir Balkanų.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
20 – 35 m aukščio, iki 1,8 m skersmens liemeniu medis.
Laja skėstašakė, o medyne aukštai pakilusi ( miške užaugusių bukų mediena nešakota)
Žievė plona, lygi, sidabriškai pilka.
Lapai ovalūs, 6 – 10 cm ilgio, 4 – 7 cm pločio, smailėjantys, lygiais ar truputį dantytais ir banguotais kraštais, odiški, ryškiai žali, žvilgantys.
Žydi lapojant, gegužės mėnesį.
Riešutėliai prinoksta rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesį ir netrukus pradeda kristi.
Mėgsta purius derlingus drėgnokus priemolius ir priesmėlius.
Pakantūs ūksmei.
ĮDOMYBĖS
Derėti pradeda 30 – 40 metų.
Viename kilograme yra apie 4000 riešutų.
Auga nesparčiai.
Gyvena 200 -300 metų.
Buko mediena sunki, kieta, atspari lenkimui ir dažnai naudojama baldams gaminti.
Jaunų medžių mediena tolygios spalvos, senesnių medžių kamieno centre išryškėja raštai (vok. kernbuche). Praeityje tie raštai buvo laikomi defektu, tačiau šiuo metu jie trūkumu paprastai nebelaikomi ir net pageidaujami.
Iš jos taip pat kai kada gaminami būgnai, kurių tonas kitoks nei labiau paplitusių klevo ar beržo būgnų.
Atvirame ore mediena nėra atspari ir ilgaamžė.
Buko malkos lengvai skyla ir ilgai dega tolygia, šviesia, nesikeičiančia liepsna.
Medienos gabalai taip pat naudojami alaus gamyboje specifiniam skoniui suteikti.
Buko vaisiai iš esmės valgomi, tačiau juose esama šiek tiek silpnai nuodingų medžiagų – suvalgius apie 50 riešutų galima susirgti.
Iš riešutų spaudžiamas aliejus jau nebėra nuodingas ir praeityje buvo masiškai išgaunamas maistui.