PAVADINIMAS
Paprastasis ąžuolas
Quercus robur L.
PAPLITIMAS
Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje ir Kaukaze.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Medis 20 – 35 m aukščio ir 0,7 – 1,5 (3 – 4,5) m skersmens.
Laja skėstašakė, plačiai ovališka ar kiaušinška, neretai iki 20 m ir platesnė.
Žievė jaunų medžių lygi, pilka, žvilganti, vėliau sidabriškai pilka (‚veidrodinė“). Vyresnių medžių (per 20 – 30 m.) giliai, dažniausiai išilgai, sueižėjusi, stora, kieta, pilka, rausvai arba juosvai pilka.
Lapai trumpakočiai, pailgi, atvirkščiai kiaušinški, plunksniškai skiautėti, su lygiakraštėmis 4 – 6 poromis įvairiai išsilanksčiusių nevienodo dydžio ir formos bukų lygiabriaunių skiaučių.
Žydi gegužę – birželį, skleidžiantis lapams, 4 -7 dienas.
Vaisiai – pailgai kiaušiniškos, iki 3,5 cm ilgio ir 2 cm skersmens gilės su dygliuku viršūnėje ir lygiakrašte gožele ties pamatu.
Gilės gelsvai rudos, žvilgančios,su jomis būdingomis žalsvomis, vėliau tamsiai rusvomis išilginėmis juostelėmis. Gilės prinoksta rugsėjį – spalį.
Ąžuolai mėgsta vidutinio derlingumo gilius priemolio ir priesmėlio dirvožemius. Ąžuolai nemėgsta rūgščių dirvožemių. Jie nepakenčia užmirkusių dirvožemių. Ypač jautrūs ąžuolai paviršinio vandens pertekliui.
ĮDOMYBĖS
1000 gilių sveria 2 -3 (2 – 5) kg.
Mediena kieta, patvari ir graži, apie 720 kg kubiniame metre tankio. Iš jos daromi baldai, parketas ir pan.
Anksčiau ąžuolo mediena plačiai naudota laivų statyboje.
Gerai laikosi ir ore ir žemėje, ir vandenyje.
Ilgai vandenyje prabuvusi ąžuolo mediena pajuoduoja ir sustiprėja.
Iš gilių daromi miltai, iš kurių vėliau galima kepti duoną, skanaus skonio gilių kavą. Maistingumu jos prilygsta daržovėms, kadangi jose yra 2 – 4 procentai riebalų, šiek tiek baltymų, apie 40 procentų krakmolo.
Žievė naudojama vaistams ir raugams.
Lapai naudojami raugiant agurkus, kurie nuo lapuose esančio tanino būna kietesni.
Visose ąžuolo dalyse daug raugų – žievėje apie 12 proc., medienoje apie 9 proc., bei gilėse.