PAVADINIMAS
Graikinis riešutmedis
Junglans regia L.
PAPLITIMAS
Paplitęs Balkanų pusiasalio pietuose, Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Himalajuose ir Pietvarkių Kinijoje. Kalnuose iki 2300 m aukščiau jūros lygio.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Iki 25-30 aukščio medis. Liemuo 1-2 m skersmens. Šakos stambios. Laja plati, ovališka. Žievė pilka, lygi, senų medžių supleišėjusi.
Lapai 20-40 cm ilgio, sudaryti iš 5-11, dažniausiai 7 ovalių, trumpai nusmailėjusių arba bukų, plikų, bekočių lapelių.
Žydi gegužės, vaisiai sunoksta rugsėjo mėnesį. Vyriški žiedai smulkūs, žalsvos spalvos, suformuojantys ilgus žirginius. Moteriški žiedai susitelkę po 2-5 šakučių galuose.
Vaisius – kaulavaisis, kuriame kauliuką dengia žalias apvalkalas (egzokarpis ir mezokarpis). Derėti pradeda 10-12 metų.10000 vaisių sveria 10-15kg.
Auga sparčiai. Gyvena iki 300 metų ir ilgiau.
Reiklus dirvožemiui. Šviesamėgis, pakenčia sausras. Neatsparus šalčiui.
ĮDOMYBĖS
Lietuvoje nuo seno auginimas dvaruose ir sodybose kaip vaismedis. Galbūt tai vienas iš seniausiai auginamų introdukuotų medžių.
Graikinis riešutas – išlukštentas kauliukas raukšlėtu, tvirtu, rudos spalvos paviršiumi, jo viduje pertvarėlėmis suskirstytos branduolio skiltelės. Riešutų energetinė sudėtis tokia (100 g): baltymai – 15,2 g, augaliniai riebalai – 65,2 g, angliavandeniliai – 13,7 g. Gausu mineralinių medžiagų (tiaminas, vitaminas B6, folio rūgštis, manganas, varis, cinkas, magnis, fosforas).