PAVADINIMAS
Vakarinė tuja
Thuja occidentalis L.
PAPLITIMAS
Paplitusi Šiaurės Amerikoje, Vidurio (Didžiųjų ežerų) ir Rytų (iki Atlanto pakraščių) regione, Kanadoje ir JAV.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
20 m aukščio, 0,6 – 0,9 m skersmens medis.
Laja kūgiška.
Šakos horizontalios, trumpos.
Žievė rausvai ruda, išilgai pleišėjanti, plona.
Šakelės plokščios, 3mm pločio, viršutinė pusė tamsiai žalia, kiek žvilganti apatinė šviesiai ar gelsvai žalia, matinė.
Kankorėžiai kiaušiniški ar ovalūs, 8 – 12 mm ilgio, sudaryti iš 4 – 5 sėklinių žvynų porų, šviesiai rudi.
Sporifikuoja balandžio pabaigoje, prieš pradedant augti ūgliams, kankorėžiai subręsta rugsėjo mėnesį, netrukus pradeda aižytis.
Dirvožemiui mažai reikli, bet jautri sausroms. Gerai pakenčia unksmę, atspari šalčiui ir užterštam miesto orui.
ĮDOMYBĖS
Išskiria fitoncidus.
Karpomos gyvatvorės ilgaamžės, neišretėja ir ilgai išlaiko suteiktą formą.
Gydymo tikslams vartojami jauni ūgliai švieži arba džiovinti.
Distiliuojant tujų lapus yra išgaunamas eterinis tujų aliejus. Labiausiai vertinamas eterinis aliejus, jo sudėtyje gausu tujono, kariofileno, cedrolio, pineno, fidreno, tujino, raugų, dervų ir kt.
Tujų preparatai kaip ir kai kurios vaistažolės stabdo kraujavimą, padeda atsikratyti kirmėlių, suminkština susidariusius odos randus, varo ir šviesina odą, reguliuoja medžiagų apykaitą.
Tujų ūglių užpilu ir trauktine gydomos kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligos, inkstų ir tulžies pūslės akmenligė, artritas, osteochondrozė, prostatitas bei prostatos vėžys.
Išoriškai vartojami ir geriami sergant virusinėmis ir alerginėmis odos ligomis, kadangi pasižymi antialerginiu ir antivirusėmis savybėmis.
Populiariausiai vartojamas tujų ūglių užpilas arba trauktinė.
Taip pat iš ūglių yra gaminami milteliai skirti kartu su trauktine naikinti karpas bei nuospaudas.