PAVADINIMAS
Drebulė
Populus tremula L.
PAPLITIMAS
Paplitusi Europoje, Azijoje, nuo Pirėnų pusiasalio šiaurės ir Britų salų iki Kamčiatkos.
BIOLOGIJA IR EKOLOGIJA
Iki 30 m aukščio medis.
Liemuo 1 m skersmens.
Laja ovališka.
Žievė lygi, šviesiai žalsvai pilka, o kamieno suskaldėjusi, tamsiai pilka.
Lapai apskriti, 3 – 7 cm ilgio ir tokio pat pločio, trumpai nusmailėję, banguotais kraštais, odiški, pliki arba truputį plaukuoti, šviesiai žali, apatinė pusė pilkšva.
Žydi prieš lapojant, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
Sėklos subręsta vos sulapojus, praėjus 25 dienomis po žydėjimo ir iš karto pradeda skaidytis.
Dirvožemiui derlingumui vidutiniškai reikli.
Plinta derlinguose ir vidutinio derlingumo drėgnokuose ir drėgnuose dirvožemiuose, vengia nederlingų smėlynų ir aukštapelkių.
Pusiau šviesomėgė.
Atspari šalčiui ir sausroms.
ĮDOMYBĖS
Mediena naudojama degtukams, fanerai, popieriui, tarai gaminti, tekinimui ir kt. Drebulinėmis skiedromis ir lentelėmis ilgą laiką buvo dengiami stogai. Vaistinei žaliavai naudojama jų žievė, lapai ir pumpurai. Drebulių pumpurai (žiediniai pumpurai žaliavai netinkami) renkami anksti pavasarį – kovo-balandžio mėn, prieš pradedant sprogti. Pumpuruose kaupia salicilo rūgšties junginius. Drebulės pumpuruose taip pat yra apie 6 proc. eterinių aliejų, vitaminų, glikozidų (salicinas ir populinas), 0,25 proc. flavonoidų, dervų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, mineralinių ir antibiotinių medžiagų. Liaudies medicinoje drebulių pumpurais gydomas peršalimas, viduriavimas, išoriškai gydoma podagra, hemorojus, reumatas, nudegimai, žaizdos.