Pristatome asmeninės Ginučio Juozapavičiaus kiaušinio formos mineralų kolekcijos pirmąją dalį „Mineralų grožis kiaušinio formoje“. Dar niekada viešai neeksponuotoje kolekcijoje sukaupta apie 360 per dvidešimt gyvenimo metų įgytų ar gautų dovanų poliruotų kiaušinio formos mineralų. Kiaušinių formos kristalai yra ypač vertinami meditacijoje ir energetinio balanso atkūrimo praktikose. G. Juozapavičiaus kolekcija žavi savo unikalumu ir grožiu.
Pirmoje asmeninės kolekcijos dalyje, kuri šiuo metu pristatoma mūsų muziejuje, eksponuojamas 91 skirtingas mineralas, nušlifuotas į įspūdingą kiaušinio formą. Parodos tikslas – atskleisti paslaptingą ir įspūdingą mineralų grožį, raštus ir spalvą, kurios išryškėja aptakioje formoje su lygiai nugludintu paviršiumi. Kiaušinio forma simbolizuoja atsinaujinimą, gimimą, augimą ir naujas pradžias. Kiekvienas mineralas pristatomas kaip unikalus stebuklas, pritraukiantis dėmesį savo spalvų, tekstūrų ir formų gausa. Šioje parodoje galite pamatyti iš įvairių pasaulio šalių parvežtų retų žemėje mineralų, tokių kaip almandinai, oniksai, „Apačių auksas“, marmuras su fauna, ametisto drūza ir kt.
Ši paroda yra puiki galimybė išplėsti suvokimą apie mineralų pasaulį ir įsigilinti į jų įvairovę bei unikalumą. Tai įspūdinga ir įkvepianti paroda, skirta visiems, kurie nori atrasti gamtos įstabumą nauja forma.
Ginutis Juozapavičius
Ginutis Juozapavičius – geologas, UAB „GJ Magma“ steigėjas, gimė 1947 m. sausio 2 d. Užventyje, Kelmės rajone. 1964 m. baigė Užvenčio vidurinę mokyklą, 1969 m. – Vilniaus universitetą ir įgijo inžinieriaus geologo, geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų telkinių paieškos specialybę. 1973 m. Sankt Peterburge Sąjunginiame geologijos institute baigė aspirantūrą, įgijo geologijos mokslo daktaro laipsnį. Lietuvos geologų sąjungos, Lietuvos geologijos įmonių asociacijos valdybos narys, Lietuvos karjerų asociacijos valdybos narys, Lietuvos durpių įmonių asociacijos valdybos narys. 2020 m. apdovanotas profesinio pasižymėjimo garbės ženklu „Auksiniu geologo plaktukas“.
Svarbiausi G. Juozapavičiaus moksliniai darbai skirti kvartero nuogulų ir kietųjų naudingųjų iškasenų formavimosi dėsningumams nagrinėti. Parodos autorius yra ištyręs visus Lietuvoje naudojamus durpynus, išžvalgęs daugelį žvyro, smėlio, molio, dolomito, sapropelio telkinių, vertinęs anhidrito išteklius, aptikęs Lietuvoje pramoninius juvelyrinio akmens – angelito išteklius bei pramoninių aukso sąnašynų.
G. Juozapavičius yra paskelbęs apie 120 mokslinių publikacijų, parašęs daugiau nei 150 naudingųjų iškasenų telkinių žvalgos ataskaitų bei naudojimo projektų. Parašė monografijas: „Lietuvos smėlio nuogulos, jų tipai, formavimosi sąlygos ir pramoninio panaudojimo perspektyvos“ (1974), „Skandinavijos kontinentinio apledėjimo srities nuotrupinės medžiagos diferenciacija“ (1987), „Pabaltijo fliuvioglacialinių nuogulų sluoksniuotos tekstūros“ (kartu su A. Jurgaičiu ir A. Mikalausku, 1982), „Lietuvos geologija“ (bendraautoris, 1994), „Aukso ir kitų vertingųjų mineralų paieška perspektyviuose Rytų Lietuvos žvyro telkiniuose“ (1998).
Ginučio Juozapavičiaus UAB „GJ Magma“ parengė pirmos Lietuvoje ir vienintelės požeminės anhidrito kasyklos projektą 300 m gylyje, detaliai išžvalgė pirmą smėlio ir žvyro telkinį Baltijos jūros akvatorijoje, sukūrė technologiją ir žemės ūkio mašiną Scarabaeus, įgalinančią panaudoti sapropelio išteklius atkuriant klimato šiltėjimo pasėkoje degradavusį ar dykumėjimo procesų paveiktą dirvožemį į vaisingą 5 kartus pigiau ir gauti derlius, prilygstančius derlingam dirvožemiui.
Paroda bus eksponuojama Vaclovo Into akmenų muziejaus mineralų salėje iki 2024 m. lapkričio mėn.
