Pažintis su Skuodo rajono karjerais ir ne tik…

2021-01-07
20200521_111000-1200x1600.jpg

                      Kiekvienais metais Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus savo ekspozicijas ir saugyklas papildo naujais eksponatais. Nemažai eksponatų įsigyjama iš žmonių, kurie domisi geologija, dalį eksponatų muziejui padovanoja jo lankytojai ar vietos gyventojai. Tačiau dalį eksponatų muziejaus darbuotojai parsiveža iš geologinių ekspedicijų po Žemaitijos regiono naudingųjų iškasenų karjerus. Ekspedicijos ne tik praturtina muziejų eksponatais, bet ir susipažįstama su regiono teritorijoje slūgsančiais žvyro, molio, smėlio karjerais, sužinoma, koks gyvūnijos ir augalijos pasaulis gyvavo šiame regione prieš milijonus metų. Iš randamų riedulių sprendžiama apie prieš tūkstančius metų atliktą ledynų veiklą.

                      2020 metais muziejaus darbuotojai aplankė tris Žemaitijos regiono karjerus. Du iš jų yra Skuodo rajono teritorijoje – Kulalių ir Pakalniškių žvyro-smėlio karjerai ir Šaltiškių molio karjeras Akmenės rajone.

                      Pirmiausia buvo aplankytas ir tyrinėtas Kulalių žvyro-smėlio karjeras. Tai karjeras, kuris yra Skuodo rajone, Kulalių kaime, 17 km atstumu į pietryčius nuo Skuodo. Karjeras yra eksploatuojamas nuo 1982 metų. Kelias Mosėdis-Notėnai kerta karjero teritoriją, padalindamas ją į šiaurinę ir pietinę dalis. Po humusingo dirvožemio sluoksniu slūgso priesmėlis su žvirgždo, gargždo ir riedulių priemaiša. Vyrauja stambus ir labai smulkus smėlis, žvyras, kietas priemolis. Yra išžvalgyta, kad telkinį sudaro apie 70 tūkst. kub. m vertingo žvyro. Čia iškasamas žvyras ir smėlis yra naudojamas kelių tiesimui ir remontui.

                      Susipažįstant su arčiausiai muziejaus esančiu Kulalių karjeru, didžiausias dėmesys buvo skiriamas ne žvyrui ar smėliui, o rieduliams, kuriuos apžiūrint buvo pastebėti pėdsakai augalijos ir gyvūnijos, paplitusios Žemėje prieš milijonus metų. Didžiausią susidomėjimą kėlė klinties rieduliukai, kuriuos skeliant ar tiesiog apžiūrint, buvo rasta amonitų, koralų, jūros lelijų stiebelių liekanų. Buvo rasta suakmenėjusių pečiakojų, dvigeldžių moliuskų.

                      Vaikštant po karjerą buvo ieškoma įspūdingesnių akmenų, kurie tiktų muziejaus ekspozicijų papildymui. Norint įsitikinti, kokia riedulio sudėtis, gal juose „įkalinta“ fosilija,  buvo ne tik apžiūrimas jų paviršius, tačiau jie buvo ir skeliami naudojant pagrindinį geologų įrankį – plaktuką.

                      Keletas Kulalių karjere (pav. 3) rastų pavyzdžių pateikta nuotraukose. 1 paveikslėlyje Kulalių smėlio-žvyro karjere rasti koralai, atsiradę daugiau nei prieš 500 mln. metų.  Prizmiški, ar primenantys rago formą yra vadinami rugozomis. Rugozomis jie pavadinti dėl paviršiuje esančios koncentriškos raukšlėtos dangos (pav. 2).  Tokie koralai gali būti cilindro, kūgio, trisienės formos. Jų dugnai gali būti įvairių formų- nuo plokščių iki netaisyklingai išlenktų. Koralai gali sudaryti koralines klintis. Dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) ir pečiakojų (Brachiopoda) liekanos pateiktos 4 pav. Jos labai smulkios. Dvigeldžiai ir pečiakojai yra vieni iš svarbesnių ir dažniausiai pasitaikančių paleontologinių radinių, pagal kuriuos galima nustatyti jūrinio baseino pobūdį, t.y. spręsti, ar vandens telkinys  buvo seklesnis ar gilesnis. Dvigeldžiai moliuskai atsiradę maždaug prieš 540 mln. metų tebegyvuoja ir dabar. Rastuose pavyzdžiuose matomos dvigeldžių moliuskų fosilijų liekanos, išlikę suakmenėjusių lelijų stiebelių.

 

                           
Pav. 1 Pavieniai koralai Rugosa sp.                                                            Pav. 2 Koralas Rugosa sp. raukšlėta danga
(Nuotrauka V. Vaškienės)                                                                                      (Nuotrauka V. Vaškienės)

                                       

          Pav. 3 Kulalių smėlio – žvyro karjere                   Pav. 4 Suakmenėjusios dvigeldžių ir pečiakojų liekanos
                (Nuotrauka I. Tamošauskienės)                                                (Nuotrauka V. Vaškienės)

Kitas mūsų lankytas karjeras yra toliau nuo Mosėdžio – tai Pakalniškių žvyro ir smėlio telkinys (pav. 5). Jis yra Skuodo rajono šiaurės rytuose, 10 km nuo Skuodo miesto, Aleksandrijos seniūnijoje. Telkinys apima didelės lėkštos kalvos 34,2 ha plotą. Pakalniškių žvyro ir smėlio telkinys buvo aptiktas 1966 m., tačiau naudoti pradėtas tik po kelių dešimtmečių – 1982 m. Karjerą eksploatuoja kelių statybos ir remonto įmonė. Telkinyje vyrauja fliuvioglacialinės ir glacialinės nuogulos – tai žvyras, žvyras su rieduliais, įvairiagrūdis smėlis – nuo itin smulkaus iki vidutinio stambumo.

Telkinyje vyraujantis smėlis smulkus, kai kur su žvirgždo priemaišomis, kai kur labai smulkus, molingas. Vyraujanti smėlio spalva gelsvai pilka.

Karjero pakraščiuose guli rieduliai, dalies riedulių matomos tik viršutinės dalys, nes jie užkloti smėlio ar žvyro sluoksniu. Dalis riedulių grupelėmis išsidėstę karjero centre.

Pakalniškių karjere vyrauja rausvos spalvos rieduliai, kartu su paskutiniu Kvartero ledynu į Lietuvą atkeliavę iš Baltijos jūros dugno. Karjere didelė granitų įvairovė, rasta nemažai smiltainių grupės pavyzdžių, amfibolitų. Rieduliai įvairių apimčių – nuo keliasdešimties centimetrų iki metro ir daugiau. Būsimi muziejaus eksponatai pagal apimtį buvo paimti mažesni, tokie, kuriuos buvo įmanoma pakelti ir pargabenti.

Karjere buvo ieškoma ir pavyzdžių, kurie galėtų papildyti muziejaus paleontologijos ekspoziciją. Apžiūrint riedulius, ypač nuosėdinės kilmės, buvo ieškoma fosilijų, jų liekanų ar atspaudų. Paieška buvo pakankamai sėkminga. Vienas iš paieškos rezultatų, pateiktas 6 pav. Jame matome klinties gabalą, kuris „saugo“ gana įspūdingą galvakojo moliusko fragmentą. Tai vienas iš primityviausių kažkada gyvenusių galvakojų moliuskų, turėjusių tiesaus vamzdelio formos kiautelį. Išlikusi moliusko dalis stambi, matomi beveik tiesūs nareliai, centre siauras sifonas. Toks galvakojis moliuskas vadinamas orthoceru.

 

Pav. 5 Pakalniškių smėlio ir žvyro karjero dalis                                Pav. 6 Galvakojo moliusko fragmentas
             (Nuotrauka V. Vaškienės)                                                                   (Nuotrauka V. Vaškienės)

Viena įdomiausių išvykų buvo birželio mėnesį į Akmenės rajoną, Šaltiškių molio karjerą, kuris nuo Papilės nutolęs apie 5 km.  Šaltiškių karjero molio telkinys susiformavęs ankstyvojo Triaso laikais, maždaug prieš 250 mln metų, kai Lietuvos teritorijoje vyravo dykumų klimatas Šiame karjere Triaso molį dengia apie 16 metrų storio priemolis su daugybe riedulių. Vietomis molį dengia smėlingo grunto sluoksnis. Karjero šlaituose matomas įvairių spalvų gruntas, kas nebuvo būdinga aplankytiems Pakalniškių ir Kulalių karjerams. Šaltiškių karjero molis yra naudojamas rišamosios statybinės medžiagos gamybai.

Nors ekspedicijos į Šaltiškių karjerą tikslas buvo – ieškoti dinozaurų liekanų, radiniai buvo visai kitokie. Rasta dvigeldžių moliuskų, amonitų liekanos, galvakojų moliuskų dalelės, suakmenėjusi mediena (7 pav.). Visa tai rasta Juros periodo sluoksnyje, nes būtent šiame uolienų sluoksnyje fosilijų išlikę daugiausia ir jos yra geriausiai išsilaikiusios. Šio periodo sluoksnio uolienos atsiveria perkasant Permo ir Triaso sluoksnius. Šis procesas, kasant molį, karjere vyksta periodiškai. Taigi, yra reali galimybė šiame karjere rasti netgi dinozaurų liekanų, kas prieš kurį laiką ir pavyko vienam geografijos mokytojui organizavusiam šią ekspediciją. Ne visi organizmai (fosilijos), rasti karjere, vienodai gerai išsilaikę. Geriausiai išsilaiko tie organizmai, kurie turi savyje daug mineralinės medžiagos.


 Pav. 7 Keletas radinių iš karjero

(Nuotrauka V. Vaškienės)

Karjerų lankymas ir tyrinėjimas muziejininkams buvo labai naudingas. Buvo ne tik papildytas teorinių žinių bagažas, bet ir gauta praktinė nauda – surinkta gamtinė medžiaga, kuri papildys muziejaus fondus, išmokta, kaip ieškoti fosilijų. Taip pat galime palyginti kelis karjerus tarpusavyje,  kuo panašūs ir, kuo skiriasi, kokios uolienos kiekvienam iš jų būdingiausios. Tikimės, kad  tai ne paskutinė  pažintinė – tiriamoji išvyka, leidusi ne tik atrasti įdomių uolienų ir riedulių pavyzdžių, bet ir  patvirtinusi mintį, kad norint rasti kažką vertingo, ne visada reikia keliauti labai toli. Įdomių radinių galima aptikti ir netolimoje aplinkoje.

 

 

 



Trumpai apie mus


Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas – tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos.


Rekvizitai

Salantų g. 2, Mosėdis, LT-98271, Skuodo r.,

Tel./  +370 440 76291; faks. +370 440 76352;

El.paštas sekretore@akmenumuziejus.lt

Įstaigos registracijos kodas: 188203528




Naujienlaiškio prenumerata


Užsisakykite mūsų naujienlaiškį – ir pirmieji sužinosite apie Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus naujienas, renginius.



© 2021 m. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus. Visos teisės saugomos.

Translate »
Pakeisti teksto dydį