Baigiasi mūsų dar vieni metai darbuose. Paplojo paskutinė didelė muziejaus lankytojų grupė, paplojome jiems ir mes. Jau net ir pasiilgti spėjome. Lauksime pavasarį sugrįžtant sparnuotųjų autobusų. Žinoma, lauksime jų ir greičiau.
O nueinantys metai… Jie nebuvo lengvi. Bet mes jiems už tai dėkingi. Paaugome, pastiprėjome, pagražėjome, daugiau prieskonių paragavome. Dėkingi ir už išpildytus planus bei didelį kaupą virš jų. Už nuoširdžius naujus kolegas ir darbštuolius ilgamečius, nebijančius naujovių. Už partnerius ir čia atvykstančius draugus, kuriems negaila dalintis. Dalintis jų darbais, mintimis ir žodžiais.
Atlaikėme ir potvynį, ir sniego svoris šakas išlaužė. Bet čia gamta. Savus ciklus gyvena. Gyvename ir mes joje. Kai ji drebia sniego – mes statom besmegenius, po vėjų – surenkame išbarstytus žiedlapius.
Tapome tvirtesni, kaip tie mūs parko akmenys.
Buvome visokie! Bet tai jau praeities akimirkos. Nežinome, ką ateinantis Juodasis Triušis atneš, bet svajokime, kad sveikata būtų deimantinė, kad būsimi darbai būtų lengvesni, tikslai – greičiau pasiekiami, o kelias į juos – aiškesnis.
Tariame viso 2022-iesiems ir nuostabių 2023-ųjų Juodojo Triušio metų!
