Lietuvos teritorijoje naudingųjų iškasenų telkinių nėra daug, Stoniškių (Žemaitkiemio) opokos telkinys yra vienintelis Lietuvoje. Todėl Vaclovo Into akmenų muziejaus darbuotojai jau gana seniai puoselėjo mintį kada nors jį aplankyti, susipažinti su šios uolienos formavimosi ypatumais, papildyti savo muziejaus rinkinius šios naudingosios iškasenos pavyzdžiais. Tokia kelionė – ekspedicija įvyko rugpjūčio 3 d. Muziejų atstovavo Vaclovo Into akmenų muziejaus rinkinių saugotoja Vaidutė Budrikienė, o kad kuo daugiau sužinotume apie šią uolieną ir telkinį, į ekspediciją pasikvietėme žymią Lietuvoje geologę Doc. Dr. Gražiną Skridlaitę ir muziejaus tarybos narį, Mosėdžio gimnazijos geografijos mokytoją – ekspertą Virgilijų Pajarską.
Kelionė į Stoniškių karjerą neprailgo klausantis pasakojimų apie abipus kelio besidriekiančių teritorijų geologiją, gręžinius, geologijos svarbą šalies pramonei, ekonomikai ir švietimui.
Priartėjus prie karjero, supratome, kad jis vėl pradėtas eksploatuoti. Opokos telkinys buvo aptiktas 1957 m., tačiau pradėtas eksploatuoti tik 1989 m. Opoka yra labai vertinga uoliena, tinkama kaip priedas cemento gamybai, gaminamos silikatinės plytos, akytasis betonas. Tai nuosėdinė silicitinė uoliena, sudaryta iš labai mažų opalo grūdelių. Uolienos spalva nuo baltos, pilkos iki tamsiai pilkos, beveik juodos. Maždaug prieš 20 metų opokos gavyba buvo uždaryta, tad apsidžiaugėme pamatę, kad gavyba vėl vyksta.
Kadangi šis opokos sluoksnis susiformavo viršutinės kreidos laikais, tai mums pavyko rasti opokoje išlikusių to laikmečio augalų ir gyvūnų fosilijų bei jų įspaudų. Prisirinkę opokos pavyzdžių, sužinoję apie Stoniškių karjerą ir jame esančių uolienų ypatumus, grįžome į muziejų.
Teksto autorė – Vaidutė Budrikienė
Nuotraukos – Virgilijaus Pajarsko ir Vaidutės Budrikienės
