TITNAGAS
Titnagas susidarė prieš milijonus metų, kai jūrų baseinuose susiformavęs koloidinis titnago tirpalas, savotiškas gelis, įsiskverbdavo į smiltainio, dolomito, klinties ar kitų nuosėdinių uolienų viduje esančias ertmes, jas užpildydavo ir prasidėjus kristalizacijos procesui, virsdavo titnagu. Titnago galima rasti visur, kur yra nuosėdinių uolienų storymės.
Į Lietuvą titnagą atvilko ledynai kartu su Kreidos periodo ( prieš 135 – 165 mln. metų) sausumoje ir jūrų dugne nugulusiomis nuosėdomis. Žemės paviršiuje Lietuvoje surasti titnago riedulių sunku, nes didžiausi jų klodai slypi po žeme. Artimiausios titnago kasyklos yra Lenkijoje, prie Krokuvos, kur titnagas buvo pradėtas kasti daugiau kaip prieš 6 tūkstančius metų. Mokslininkai turi įrodymų, kad mažų titnago kasyklų buvo ir Lietuvoje.
Dabar daugiausia titnago randama Pietų Lietuvoje. Radus titnagą, gali būti sunku jį atpažinti, nes dažnai jis būna padengtas balta pluta.
Šis gamtoje randamas kietas akmuo buvo labai svarbus akmens amžiaus bendruomenių išgyvenimui, net vieno iš žmonijos istorijos etapų pavadinimas yra kilęs nuo titnago pavadinimo. Akmuo buvo naudojamas ugnies įžiebimui, iš jo buvo gaminami iečių ir strėlių antgaliai, peiliai, kirviai, kaltai, gremžtukai. Jau vėlesniais amžiais titnago savybės buvo panaudotos pirmųjų šaunamųjų ginklų gamyboje.
Nuo 2015 metų titnagas – nacionalinis Lietuvos akmuo. Nacionaliniu akmeniu jis buvo išrinktas 2014 metais vykusiame Lietuvos geologų sąjungos suvažiavime. Titnagas nedidele balsų persvara laimėjo prieš gintarą. Nuspręsta, kad būtent šis akmuo atspindi Lietuvos žmonių stiprybę, tvirtumą, pasitikėjimą savimi.
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus yra surinkęs nemažą titnago kolekciją. Joje surinkta įvairių spalvų ir įvairių dydžių titnago pavyzdžių. Mažiausias eksponatas tik 13 gramų, didžiausias sveria net 7,48 kilogramo. Pristatome muziejaus titnago kolekciją.
